Fossils of the Future
Pamenkalnis Gallery
2021
The topic of the Anthropocene has been discussed restlessly in the cultural and scientific milieu for the last several years. It is proposed to single out a new geological epoch, in which man is at the centre of attention. Proponents of the Anthropocene idea argue that human activity is like a geological force that influences cycles of the Earth and leaves a mark on its stratigraphic layers.
An exhibition titled “Fossils of the Future” by the young artist Kamilė Jadevičiūtė was inspired by these discussions and interpreted through the prism of lithography.
Kamilė Jadevičiūtė is one of the few graphic artists in Lithuania who has been conceptually using a rare and complex technique of lithography in her work.
Lithography (Greek: lithos - stone + grapho - write) is a printing technique when the printing is made from limestone – sedimentary rock formed hundreds of millions of years ago after the deposition of carbonate mud or remnants of calcite skeletons of microorganisms.
The exhibition consists of two series of lithographs titled “Fossils of the Future” and “Plastiglomerate” (2017-2018). Both of them use lithographic techniques to talk about human impact on the Earth’s surface and to draw a parallel between a print and fossils. Fossils (Latin: fossilis – dug up) are seen here as a medium of the Earth, or a record. An original, a copy, a print – these are concepts that connect fossils and graphics.
By mineralization (conversion of organic matter into non-organic – mineral matter), fossils are formed from organic animal and plant residues, with the action of bacteria. A fossil thus obtained is an original petrified part of a body. By substitution, organic substances gradually disintegrate and are replaced by rock minerals, so the resulting fossil is an exact stone model / copy of the original. An imprint of its shape is formed around such a fossil. A fossil made this way is as if a cast of its own form.
Broken and therefore defective lithographic stones were used to create the series "Fossils of the Future". Crumbled, irregularly shaped lithographic stones are reminiscent of their geological origin by their natural materiality. Limestone used for lithography is particularly fine-grained, which means that very well-preserved fossils are found during excavation.
The series "Plastiglomerate" started while walking on the seaside in Nida and collecting small objects. Brightly coloured debris and other objects dipped in the sand caught the artist’s eye. Plastics, sea cords, pebbles, polished pieces of wood – these finds became the inspiration for the work. The objects caught the eye with their deceptive looks. Objects found in nature are assimilated, transformed, and the boundary between culture and nature disappears. A bottle cap resembles a stone, a string looks like a twig of a tree. The title of the series was borrowed from the term ‘plastiglomerate’ proposed by Patricia Corcoran, Charles J. Moore and Kelly Jazvac. Plastiglomerate is the rock of the Anthropocene: a conglomerate of plastic alloy with sand, stones and shells.
The show is complemented by an exhibit kindly lent by the Museum of Geology of Vilnius University – a piece of sandstone with ripple marks (waves). This sandstone formed as river sediments (sand) 1.4 billion to 1.3 billion years ago. The petrified waves made by water remind us that the world existed before us – and it will exist after us.
An exhibition titled “Fossils of the Future” by the young artist Kamilė Jadevičiūtė was inspired by these discussions and interpreted through the prism of lithography.
Kamilė Jadevičiūtė is one of the few graphic artists in Lithuania who has been conceptually using a rare and complex technique of lithography in her work.
Lithography (Greek: lithos - stone + grapho - write) is a printing technique when the printing is made from limestone – sedimentary rock formed hundreds of millions of years ago after the deposition of carbonate mud or remnants of calcite skeletons of microorganisms.
The exhibition consists of two series of lithographs titled “Fossils of the Future” and “Plastiglomerate” (2017-2018). Both of them use lithographic techniques to talk about human impact on the Earth’s surface and to draw a parallel between a print and fossils. Fossils (Latin: fossilis – dug up) are seen here as a medium of the Earth, or a record. An original, a copy, a print – these are concepts that connect fossils and graphics.
By mineralization (conversion of organic matter into non-organic – mineral matter), fossils are formed from organic animal and plant residues, with the action of bacteria. A fossil thus obtained is an original petrified part of a body. By substitution, organic substances gradually disintegrate and are replaced by rock minerals, so the resulting fossil is an exact stone model / copy of the original. An imprint of its shape is formed around such a fossil. A fossil made this way is as if a cast of its own form.
Broken and therefore defective lithographic stones were used to create the series "Fossils of the Future". Crumbled, irregularly shaped lithographic stones are reminiscent of their geological origin by their natural materiality. Limestone used for lithography is particularly fine-grained, which means that very well-preserved fossils are found during excavation.
The series "Plastiglomerate" started while walking on the seaside in Nida and collecting small objects. Brightly coloured debris and other objects dipped in the sand caught the artist’s eye. Plastics, sea cords, pebbles, polished pieces of wood – these finds became the inspiration for the work. The objects caught the eye with their deceptive looks. Objects found in nature are assimilated, transformed, and the boundary between culture and nature disappears. A bottle cap resembles a stone, a string looks like a twig of a tree. The title of the series was borrowed from the term ‘plastiglomerate’ proposed by Patricia Corcoran, Charles J. Moore and Kelly Jazvac. Plastiglomerate is the rock of the Anthropocene: a conglomerate of plastic alloy with sand, stones and shells.
The show is complemented by an exhibit kindly lent by the Museum of Geology of Vilnius University – a piece of sandstone with ripple marks (waves). This sandstone formed as river sediments (sand) 1.4 billion to 1.3 billion years ago. The petrified waves made by water remind us that the world existed before us – and it will exist after us.
Ateities fosilijos
Keletą metų kultūriniame bei moksliniame lauke nerimsta diskusijos Antropoceno tema. Siūloma išskirti naują geologinę epochą, kurios centre atsiduria žmogus. Antropoceno idėjos šalininkai teigia, kad žmogaus veikla yra tarsi geologinė jėga daranti įtaką Žemės ciklams bei paliekanti žymę stratigrafiniuose žemės sluoksniuose.
Ši paroda kūrėsi šių diskusijų fone ir į šią temą žvelgiama per litografijos prizmę. Litografija (gr. lithos - akmuo + grapho - rašyti) tai grafikos spaudos technika nuo klinties - nuosėdinės uolienos susidariusios prieš milijonus metų nusėdus karbonatiniam dumblui iš mikroorganizmų kalcitinių kiautelių.
Parodą sudaro du litografijų ciklai “Ateities fosilijos” bei “Plastiglomeratas” (2017 - 2018), kurie per litografijos techniką kalba apie žmonių paliekamus pėdsakus Žemės sluoksniuose bei brėžia paralelę tarp atspaudo (estampo) ir fosilijų. Į Fosilijas (lot. fossilis - iškastinis) čia žvelgiama kaip į Žemės mediją, įrašą. Originalas, kopija, atspaudas – fosilijas bei grafiką jungiančios sąvokos.
(Mineralizavimosi būdu, fosilijos susidaro iš kietųjų kūno dalių, kai per smulkias poras patenka mineralai iš vandens Tokiu būdu gaunama fosilija yra originali suakmenėjusi organizmo kūno dalis. Pakeitimo būdu pamažu ỹra organizmo medžiagos ir jos pakeičiamos uolienos mineralais, taip gaunama fosilija yra tikslus akmeninis originalo modelis / kopija. Aplink tokią fosiliją susidaro jos formos atspaudas. Tada taip susidariusi fosilija yra tarsi atlieja savo formoje.)
Serijai “Ateities fosilijos” sukurti panaudoti sulūžę dėl to brokuoti litografiniai akmenys. Aptrupėję netaisyklingos formos litografiniai akmenys savo gamtišku medžiagiškumu primena savo geologinę kilmę. Litografijai naudojamos klintys pasižymi ypač smulkiu grudėtumu dėl to kasant juos randamos ypač gerai išlikusios fosilijos.
Serija “Plastiglomeratas” prasidėjo nuo vaikščiojimo Nidos pajūriu ir objektų rinkimo. Žvilgsnį patraukė ryškiaspalvės šiukšlės ir kiti objektai panirę smėlyje. Plastikas, jūrinės virvelės, akmenukai, nugludinti medžio gabaliukai – šie radiniai tapo kūrinio inspiracija. Objektai patraukė dėmesį savo klaidinančia išvaizda. Atsidūrę gamtoje objektai yra asimiliuojami, perkeičiami, prasitrina riba tarp kultūros ir gamtos. Kamštelis primena akmenį, virvelė - medžio šakelę. Projekto pavadinimui pasiskolintas Patricia Corcoran, Charles J. Moore ir Kelly Jazvac terminas– plastiglomeratas. Plastiglomeratas tai Antropoceną žyminti uoliena, konglomeratas iš plastiko lydinio su smėliu, akmenimis, kriauklėmis.
Ekspoziciją papildo eksponatas iš Vilniaus Universiteto Geologijos muziejaus – smiltainis su ruzgomis (bangelėmis). Šis smiltainis susiklojo kaip upių sąnašos (smėlis) prieš 1,4–1,3 mlrd. metų. Suakmenėjusios vandens suformuotos bangelės primena, kad egzistavo pasaulis prieš mus ir egzistuos ir po mūsų.
Keletą metų kultūriniame bei moksliniame lauke nerimsta diskusijos Antropoceno tema. Siūloma išskirti naują geologinę epochą, kurios centre atsiduria žmogus. Antropoceno idėjos šalininkai teigia, kad žmogaus veikla yra tarsi geologinė jėga daranti įtaką Žemės ciklams bei paliekanti žymę stratigrafiniuose žemės sluoksniuose.
Ši paroda kūrėsi šių diskusijų fone ir į šią temą žvelgiama per litografijos prizmę. Litografija (gr. lithos - akmuo + grapho - rašyti) tai grafikos spaudos technika nuo klinties - nuosėdinės uolienos susidariusios prieš milijonus metų nusėdus karbonatiniam dumblui iš mikroorganizmų kalcitinių kiautelių.
Parodą sudaro du litografijų ciklai “Ateities fosilijos” bei “Plastiglomeratas” (2017 - 2018), kurie per litografijos techniką kalba apie žmonių paliekamus pėdsakus Žemės sluoksniuose bei brėžia paralelę tarp atspaudo (estampo) ir fosilijų. Į Fosilijas (lot. fossilis - iškastinis) čia žvelgiama kaip į Žemės mediją, įrašą. Originalas, kopija, atspaudas – fosilijas bei grafiką jungiančios sąvokos.
(Mineralizavimosi būdu, fosilijos susidaro iš kietųjų kūno dalių, kai per smulkias poras patenka mineralai iš vandens Tokiu būdu gaunama fosilija yra originali suakmenėjusi organizmo kūno dalis. Pakeitimo būdu pamažu ỹra organizmo medžiagos ir jos pakeičiamos uolienos mineralais, taip gaunama fosilija yra tikslus akmeninis originalo modelis / kopija. Aplink tokią fosiliją susidaro jos formos atspaudas. Tada taip susidariusi fosilija yra tarsi atlieja savo formoje.)
Serijai “Ateities fosilijos” sukurti panaudoti sulūžę dėl to brokuoti litografiniai akmenys. Aptrupėję netaisyklingos formos litografiniai akmenys savo gamtišku medžiagiškumu primena savo geologinę kilmę. Litografijai naudojamos klintys pasižymi ypač smulkiu grudėtumu dėl to kasant juos randamos ypač gerai išlikusios fosilijos.
Serija “Plastiglomeratas” prasidėjo nuo vaikščiojimo Nidos pajūriu ir objektų rinkimo. Žvilgsnį patraukė ryškiaspalvės šiukšlės ir kiti objektai panirę smėlyje. Plastikas, jūrinės virvelės, akmenukai, nugludinti medžio gabaliukai – šie radiniai tapo kūrinio inspiracija. Objektai patraukė dėmesį savo klaidinančia išvaizda. Atsidūrę gamtoje objektai yra asimiliuojami, perkeičiami, prasitrina riba tarp kultūros ir gamtos. Kamštelis primena akmenį, virvelė - medžio šakelę. Projekto pavadinimui pasiskolintas Patricia Corcoran, Charles J. Moore ir Kelly Jazvac terminas– plastiglomeratas. Plastiglomeratas tai Antropoceną žyminti uoliena, konglomeratas iš plastiko lydinio su smėliu, akmenimis, kriauklėmis.
Ekspoziciją papildo eksponatas iš Vilniaus Universiteto Geologijos muziejaus – smiltainis su ruzgomis (bangelėmis). Šis smiltainis susiklojo kaip upių sąnašos (smėlis) prieš 1,4–1,3 mlrd. metų. Suakmenėjusios vandens suformuotos bangelės primena, kad egzistavo pasaulis prieš mus ir egzistuos ir po mūsų.