Sensitivity Analysis
|
Group show in Vilnius Graphic Art Centre
Curated by Viltė Visockaitė Kamilė Jadevičiūtė, Justė Kuliešaitė, Kristina Striogaitė, Marija Sučilaitė, Ieva Trinkūnaitė The project is partly funded by the Lithuanian Council for Culture |
|
|
|
|
|
Five artists populate the city’s heat island – central Vilnius, where summertime temperature is somewhat higher that in the suburbs due to prevalence of paved areas and lack of green areas, – with animate and inanimate natural objects. These include a pollution-affected juniper grove, unknown biological beings that lurked under glaciers, exotic animals seen in zoos, limestone formed from marine organisms, geological objects reminiscent of the extraction of natural resources, and the human being, suffering from temporality of existence and helplessness. Figuring out and experiencing the objects displayed in the exhibition will require special tools. Philosopher Martha Nussbaum, for instance, singles out empathy and compassion as the principal emotions that lead to connection with the environment and care for others. Meanwhile, writer Georgi Gospodinov reflects on radical empathy that would make it possible to inhabit the existence of not only another human being, but also an animal, plant, or even limestone. However, imagining the perspective of otherness can become awkward, uncomfortable, or even painful.
In climatology, sensitivity analysis is employed to evaluate the vulnerability of economic, social, and natural sectors to climate change. In this exhibition, it is a way of encountering the posthuman ambivalence of empathy and compassion. Viltė Visockaitė |
Miesto šilumos saloje – Vilniaus centre, kur vasarą dėl dominuojančio asfalto paviršiaus ir žalių zonų trūkumo temperatūra yra kiek aukštesnė nei užmiestyje – penkios menininkės įkurdina gyvosios ir negyvosios gamtos objektus. Tai – taršos veikiamas kadagynas, po ledynais glūdėję nepažintos biologinės būtybės, zoologijos soduose matyti egzotiniai gyvūnai, iš jūrinių organizmų susiformavę klintys, gamtos išteklių gavybą menantys geologiniai objektai bei savo laikinumą ir bejėgiškumą išgyvenantis žmogus. Norint išsiaiškinti ir patirti parodoje rodomus objektus, teks pasitelkti neįprastus įrankius. Štai filosofė Martha Nussbaum išskiria empatiją ir užuojautą kaip pagrindines emocijas, vedančias į ryšį su aplinka ir rūpestį kitais, tuo tarpu rašytojas Georgi Gospodinov apmąsto radikalią empatiją, kuri leistų įsikūnyti ne tik į žmogaus, bet ir gyvūno, augalo ar net klinties būvį. Tačiau kitybės perspektyvos įsivaizdavimas gali tapti nepatogus, nemalonus ar net skausmingas.
„Jautrumo studija“ klimatologijoje yra skirta įvertinti ekonominių, socialinių, gamtos sektorių pažeidžiamumą klimato pokyčių atveju. Šioje parodoje tai yra būdas pažinti posthumanistinį empatijos ir užuojautos ambivalentiškumą. Viltė Visockaitė |